po tyrimo paaiškėjo, kad atskleidimas yra nepagrįstas, ką su tuo turėčiau daryti

Nustatyta nepagrįsta, bet procedūra tęsiasi

Pranešimas, kuris po tyrimo pasirodė nepagrįstas, vis tiek turi būti tinkamai baigtas kaip ir bet kuris kitas pranešimas: su vertinimu, atsakymu pranešėjui ir dokumentavimu, kas buvo atlikta. Nepagrįstas reiškia ne tai, kad pranešimas niekada nebuvo – tai reiškia, kad tyrimas nepateikė patvirtinimo tam, kas buvo pranešta. Šis skirtumas yra svarbus, nes pranešėjas vis tiek turi teisę gauti informaciją apie rezultatą, net jei tas rezultatas yra tas, kad nieko nebuvo rasta. Kaip atsakymas atrodys ir per kokį laiką jis turi būti pateiktas, aprašyta ties kada turiu informuoti pranešėją apie vertinimą?

Nepagrįstas pranešimas be to reikalauja rūpestingumo dviem kryptimis. Pranešėjo pusėje: jis vis tiek yra apsaugotas nuo nepriimtino elgesio dėl paties pranešimo, net jei vėliau nieko iš to nebuvo tiesa – nebent būtų tyčinis neteisingumas, kas yra kažkas kito nei pranešimas, kurio tiesiog negalėjo būti patvirtintas. Kas patenka į šią kategoriją, aprašyta ties kas laikoma pranešėjo nepriimtinu elgesiu? Kita pusė reikalauja nepagrįsto pranešimo tinko užbaigimo ir dokumentavimo, kad būtų aišku, kodėl nuspręsta, jog nereikia tęsti. Kaip tas užbaigymas ir dokumentavimas atrodo, aprašyta ties kaip užbaigti pranešimą ir ką dokumentuoti?

Pagrindas meldimųjimo procedūroje ir registravimo pareigoje

Tai, kad pranešimas – pagrįstas ar ne – būtų nagrinėjamas ir baigiamas pagal vidinę procedūrą, kyla iš Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatyta vidinės pranešimo procedūra. Tai, kad duomenys apie pranešimą ir jo nagrinėjimą būtų saugomi, taip pat kai rezultatas yra nepagrįstas, kyla iš Direktyvos (ES) 2019/1937 18 straipsnio dėl duomenų apie pranešimus saugojimo.