Kur darbuotojas gali pranešti apie nepageidaujamą elgseną?

Nepageidaujamą elgesį darbuotojas paprastai praneša viduje, pačiam darbdaviui

Darbuotojas, susidūręs su patyliniu teroriumi, (seksualiniu) priekabiavimą, agresiją arba diskriminaciją, praktiškai tai praneša savo vadovui, pasitikėtinajam asmeniui arba darbdavio nurodytam pranešimo kanalui. Darbo saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis įpareigoja darbdavį turėti politiką dėl psichosocialinės darbo apkrovos, ir ta politika praktikoje turi sudaryti sąlygas, kad darbuotojas turėtų, kur kreiptis. Įstatymas nenustato fiksuotos formos: tai gali būti pasitikėtinas asmuo, atskira pranešimo linija arba tas pats kanalas, naudojamas ir integritetą liečiančiems pranešimams.

Pastarasis variantas yra labai paplitęs: daugelis organizacijų steigias vieną pranešimo centrą ir piktnaudžiavimams, ir nepageidaujamam elgesiui, būtent todėl, kad darbuotojas dažnai iš karto nežino, kuriai kategorijai tai priskirti. Tačiau dėl teisinių terminų šis skirtumas turi reikšmės. Pranešimų dėl piktnaudžiavimo atžvilgiu keturios dienos patvirtinti gavimą ir trys mėnesiai pateikti informaciją apie vertinimą iš Ūkio subjektų apsaugos nuo neteisėto persekiojimo įstatymo taikomi pranešimams apie piktnaudžiavimą šio įstatymo prasme – ne automatiškai kiekvienam nepageidaujamo elgesio incidentui tarp kolegų. Ar pranešimas apie nepageidaujamą elgesį taip pat laikytinas piktnaudžiavimu, priklauso nuo jo pobūdžio ir apimties; didelė dalis pranešimų apie nepageidaujamą elgesį nepatenka į šią kategoriją ir tada eina per darbo saugos ir sveikatos įstatymo dalį, vadovaujantis darbdavio nustatytu atitinkamu požiūriu.

Iš ko tai išplaukia: Darbo saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis ir Ūkio subjektų apsaugos nuo neteisėto persekiojimo įstatymas

Darbo saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis įpareigoja darbdavį turėti politiką dėl psichosocialinės darbo apkrovos, nenurodytas jokio specifinio pranešimo kanalo. Ūkio subjektų apsaugos nuo neteisėto persekiojimo įstatymas reglamentuoja atskirą, teisinį kanalą su fiksuotomis terminais, tačiau tas kanalas yra skirtas pranešimams apie piktnaudžiavimą, kaip jį apibrėžia tas įstatymas. Kuris iš šių dviejų taikytinas konkrečiam pranešimui apie nepageidaujamą elgesį, turi nustatyti darbdavys ir jo pranešimo procedūra.