atskleidžiantis nori likti anoniminis, tačiau man reikia daugiau informacijos, ar tai leidžiama

Galite pateikti tolesnius klausimus, net ir anoniminio pranešimo atveju

Taip, tai leidžiama: anoniminiam pranešėjui pateikti tolesnius klausimus yra atskira nuo teisės likti anonimiu. Anonimiškumas reiškia, kad pranešėjo tapatybė nėra žinoma arba neatskleidžiama, o ne tai, kad daugiau negalimas kontaktas. Signalo platformoje toks kontaktas vyksta per bylos kodą: pranešėjas prisijungia prie pranešimo aplinkos, mato tvarkymo darbuotojo klausimą ir gali jam atsakyti — išliekant anonimiu. Todėl nereikalingas vardas, el. pašto adresas ar telefoninis numeris, kad būtų galima toliau kalbėtis apie pranešimo turinį.

Kas neleistina, tai – anonimiškumą panaudoti kaip pretekstą toliau klausti tapatybės nustatančios informacijos arba sukerti įspūdį, kad daugiau informacijos galima pateikti tik jei pranešėjas atsiskleistų. Todėl klauskite faktų, datų, dalyvių vardų, dokumentų ar liudytojų – tai įprasta tyrinėjimo informacija – bet ne paties pranešėjo tapatybės, jei jis tam nepasirinktas. Jei darbuotojas bylą kodą pameta šio proceso metu, yra atskiras būdas atkurti prieigą prie pranešimo nepažeidžiant anonimiškumo. O kadangi įstatyminių terminų skaičiavimas tęsiasi klausiamų tolesnius klausimus, naudinga žinoti kada pranešėjas turi būti informuotas apie vertinimą.

Kur tai išplaukia: direktyva ir konfidencialumo pareiga

Direktyva (ES) 2019/1937 leidžia valstybėms narėms spręsti, ar padaryti būtina anonimių pranešimų priėmimą (6 straipsnis), tačiau kai tik pranešimo kanalas anonimius pranešimus palengvina – kaip daro signalo – tai nikuo nekeičia konfidencialumo pareigos dėl pranešėjo tapatybės iš tos direktyvos 16 straipsnio. Šis konfidencialumas galioja pilnai visame procese, įskaitant tolesnių klausimų pateikimą ir atsakymą. Saugotojas apie nusikaltimus apsaugo įstatymas šiuos principus detalizuoja Nyderlandų praktikai.