ar galiu pasamdyti išorinį tyrinėtoją atskleidimui tirti

Leistina galima pasamdyti išorinę biurą

Taip, galima pasamdyti išorinę biurą arba išorinį tyrinėtoją, kad būtų ištirti pranešimas. Įstatymas nenurodo, kad pranešimo seka turi būti atliekama tik savo personalu. Tai, ką nustato įstatymas, yra tai, kad sekimą atlieka nešališka asmenybė arba padalinys, kuris tam yra tinkamai paruoštas. Išorinė šalis gali atlikti tą vaidmenį, jei užtikrinta nešališkumas ir tyrimo kruopštumas.

Praktikoje išorinis tyrinėtojas dažnai pasamdomas būtent tam, kad sustiprintų tą nešališkumą, pavyzdžiui, kai pranešimas liečia žmones, kurie organizacijos viduje būtų per arti tyrimo. Tai atsitinka, pavyzdžiui, kai pranešimas yra dėl pačio direktoriaus veiksmų: tokiu atveju rasti viduje nešališką tyrinėtoją dažnai yra sunku, todėl išorinis rangovas yra logiška išeitis. Taip pat sudėtingesniais ar jautriais atvejais išorinė ekspertiza gali būti naudinga. Tačiau tai, kas nesikeičia: atsakomybė už procedūrą, terminus ir komunikaciją su pranešėju lieka darbdavyje, net jei faktinį tyrimą atlieka trečioji šalis.

Kur tai seka iš direktyvos ir įstatymo

Direktyvos (ES) 2019/1937 9 straipsnis nustato, kad pranešimo sekimą atlieka nešališka asmenybė arba padalinys, kuris tam yra kompetentingas; tai neišskiria išorinio vykdytojo, jei kruopštumo reikalavimai išlieka. Apsaugos nuo nepilnatinio informavimo įstatymo 2 straipsnis reglamentuoja vidinės pranešimo procedūros įgyvendinimą, kurioje tas sekimas vyksta. Svarbu tai, kad bet kas, kas atlieka tyrimą, yra surištas slaptumo pareiga dėl pranešėjo tapatybės iš direktyvos 16 straipsnio — tai galioja išorinei biurai lygiai taip pat kaip ir vidiniam tvarkytojui. Kas nori daugiau tai ištirti kas turi žinoti, kas pranešė.