Ar darbuotojas taip pat gali pranešti žodžiu?

Žodiniai pranešimai turėtų būti galimi be rašytinių

Taip, darbuotojas taip pat turi turėti galimybę žodžiu pranešti; pranešimų kanalas, kuris siūlo tik rašytinę formą, neatitinka reikalavimų. Direktyva, kurioje yra pagrįsti nacionaliniai įstatymai, nustato, kad vidaus pranešimų kanalas turėtų suteikti galimybę pranešti tiek raštu, tiek žodžiu. Žodžiu galima pranešti telefono linija arba kitu balso sistema, o prašymu pranešėjo, taip pat tiesiogiai susitikus. Todėl nuo darbdavio nepriklauso nustatyti, kad priimtina tik tekstinė forma; pasirinkimą, kaip pranešti, daro pats pranešėjas.

Praktikoje tai reiškia, kad organizacija, be rašytinio pranešimų kanalo, turėtų suteikti galimybę kažką įrašyti ar aptarti, ir tas įrašas ar pokalbis turėtų būti užfiksuoti ir nagrinėjami tokiu pačiu atidžiu būdu kaip ir rašytinis pranešimas. Darbuotojas, kuris negresia rašyti, ar kas nori paaiškinti tai, ką sunku užfiksuoti popieriuje, turėtų turėti tokią galimybę. Tai galioja ir tada, kai kas nors nori likti anoniminiu: pranešimo forma (raštu, žodžiu ar pokalbio metu) yra atskira nuo klausimo, ar kas nors daro tai anoniminiu būdu.

Kur tai nurodyta: direktyvos 9 straipsnis ir Visuotinio duomenų apsaugos reglamento 2 straipsnis

Šis reikalavimas tiesiogiai kyla iš direktyvos (ES) 2019/1937 9 straipsnio, kuris nustato, kad vidaus pranešimų kanalai turėtų suteikti galimybę pranešti tiek raštu, tiek žodžiu. Lietuvos įstatymo šis reguliavimas apibrėžia vidaus pranešimų procedūros reikalavimus, kurie yra nustatyti to įstatymo nuostatuose. Tiksliai suformuluotiems reikalavimams ir nustatytiems išimtims nustatyti, reikalinga kreiptis į pačius teisės aktus.